virbulys

virbulỹs sm. (3^b) 1. žr. virbalas 1: Anas megztas virbuliaĩs Rod. 2. prk. apie judrų, nenustygstantį vaiką: Vaikas judrus, tikras virbulỹs: jis vietoj nepabūna – virba ir virba Dkš.